puikybė

puikybė
puikýbė sf. (1), puikỹbė (2) 1. K gražumas, grožis, grožybė: Antai puikýbė pasiutusi – kojelės baltos, žandeliai išpūsti! Trk. Kur toj puikybė jūsų pasidėjo? Kur ramus jūsų ūžimas nuo vėjo? A.Baran. Jaunybėlėj, puikybėlėj nuseg vainikėlį NS1171. ║ puošnumas, prabanga: Viskas puikýbė, viskas brangenybė y[ra] Ms. 2. puikus, gražus dalykas, daiktas: Gamtoje yra daug puikýbių (puikių daiktų) FT. 3. SD460, P, I, J išdidumas, pasipūtimas: Puikybė yra silpnybė, žeminanti žmogų FT. Puikýbė žmogų kankina Ėr. Puikybės turi – ne sulig savimi Upn. Visiškai be puikybės: su visais šneka, visus kalbina Dbk. Iš puikýbės neužvadina vardu Mrc. Kad ji iš puikýbės nepaeina! Mrj. Juk eidavo vis pasipūtusi, vis su puikýbiums, kas pri tokios galia prieiti! Krš. Levas brangiai užmokėjo už tą puikybę Blv. Kas pučias, tas pilnas puikybės Gmž. ^ Tos puikybės – kad net ragu dangų rėžia LTR(Žg). Įkalbėjo lyg bajorui puikybę PPr76. Bando žmonių kantrybę per savo didelę puikybę KrvP(Vs). Puikybė sprandą laužia, utėlė pakaušį graužia Dkš. Puikybę kelia – kai reikia, varlės nepaveja Tr. Kad jis puikybės nepaneša Mrj. Jis man nepatinka – puikybės suėstas Mrj. Anie buvo į puikýbę pasikėlę Akm. Ir išsikela į puikýbę tie bagočiai, nesakyk! Krš. Iš jų kiemo nė vienas nesikelia ant puikybę Ps. 4. prk. iškilmės: Ka mirsu, be puikýbės noru pasikavoti Pvn. Grafą laidojo dideliose puikybėse neapsakytose Šts.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • puikybė — puikýbė dkt. Baisi̇̀ puikýbė užval̃dė žmónes …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • ragas — rãgas sm. (4), ragaĩ pl. (4) 1. SD316, H, R, DŽ kieta, smaili gyvulio (ppr. žinduolio) kaktos išauga: Ragais badau SD373. Karvė langan barbena ragaĩs – nėr ko ėst Ktk. Kad laibi ragaĩ, tai karvė an pieno gera Mžš. Atejo, karvę už ragų̃, ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • puikystė — puikỹstė sf. (2) 1. Q215, CI721, H179, K žr. puikybė 1: Karalius ją regėjo viso[je] grožybė[je] bei puikỹstė[je] Jrk111. Numaus žiedelį nuo baltų rankų; tai tavo puikystėlė RD49. | R Žmona dideliai puikỹstę mylėjo Prk. Jo puikystės dė[l] Aru32 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • širdis — širdìs sf. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; gen. sing. ès KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, PIš, Ktk, Rš), GrvT17; nom. pl. šìrdes KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, Plš, Ktk, Rš), LKKXI175(Zt); gen. pl. širdų̃… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuramdyti — nurámdyti vksm. Kalbėjimasis su medžiù labai̇̃ nurámdo puikýbę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • ambicija — ambìcija sf. (1) DŽ savimeilė, garbės geidimas, garbės jausmas; išdidumas, puikybė …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsimestinis — apsimestìnis, ė adj. (2) apsimetamas, netikras: Liga buvo apsimestinė rš. Apsimestinė šypsena rš. Tačiau visa tai buvo tik apsimestinė puikybė: didžiuotis jis visai neturėjo kuo rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsisavoti — 1 apsisavoti 1. J žr. apsavinti 1 (refl.): Papa mun leido kumelį apsisavoti Kv. Senosios Žagarės apleistos bažnyčios turteliais apsisavojo M.Valanč. 2. tr. pripažinti savu: Iš pradžių višta kirto svetimą viščiuką, o paskui apsisavojo Rs. 3. tr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsėsti — Š, Rtr; SD203, Q83,261, Sut, N, M, L 1. tr., intr. K, LL116, DŽ, NdŽ susėsti aplink: Visi stalai buvo vyrų ir moterių apsėsti Skrb. Kai apsėda visa šeimyna apie stalą, net gražu žiūrėt Pnd. Jį apsėdo iš abiejų kraštų An. Apsėdot, ažusėdot –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aukštybė — sf. (1), aukštỹbė (2) NdŽ, Gs 1. aukštis, didumas: Mieste aukštybė butų (namų)! Grg. Pušis ta dažkart tur aukštybės 100 mastų P. Aukštybė kalno – uždūsti, kol įlipi Lnkv. 2. žr. aukštumas 2: Aš bijočiau tokio[je] aukštybė[je] lėkti (žiūrint į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”